agricolai

Bičiuli mielas, argi aš ne tas,
Kuris, apvaikščiojęs pasaulį visą,
Dar reikalingas, jei esu,
Jeigu nors mintyse gebu
Ir po mirties vėl prisikelti.
Taigi nepaisant, kad žmogus,
Bet dar bent truputį... ir dievas.
Ir man lig ašaros svarbu
Ir tau į ausį pakuždėti, mielas,
Kai jau neliko to, ko būta daug — Žmogaus,
Tegu išlieka nors mažai— bent  Dievas.

Aš nesakiau, kad juo turėčiau būti vienas.