Sudaužiau ašarą.
Ji šukėm sunkiom
Kaip bokalas išlakstė.
Dega žvakė.
Mažytė kūrenas ugnelė.
Nejau būti kitaip mes negalim?
Ir lazda, ir žodžiu sugraibau iš po kojų išslydusį kelią;
Ponai mano, bičiuliai, tėti ir mama,
Pažiūrėkit, iš šukių sulipdęs bokalą,
Tartum skambantį paukštį keliu —
Viskas taip juk
Ir būti kitaip mes
ne ga lim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-16 14:42:34
... oi, ta sudužusi ašara...
Nuoširdžiai.
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-16 10:39:56
paprasta, aišku, nuoširdu
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2012-12-16 07:51:40
Puikus kūrinys...
Jei leistum įrėminčau posme
Ir lazda, ir žodžiu sugraibiau,
Iš po kojų beslystantį kelią...
Šianakt ašarų duženom pustė,
O žvakelė plazdėjo, kaip paukštė...