Sudaužiau ašarą.
Ji šukėm sunkiom  
Kaip bokalas išlakstė.
Dega žvakė.
Mažytė kūrenas ugnelė.
Nejau būti kitaip mes negalim?

Ir lazda, ir žodžiu sugraibau iš po kojų išslydusį kelią;
Ponai mano, bičiuliai, tėti ir mama,
Pažiūrėkit, iš šukių sulipdęs bokalą,
Tartum skambantį paukštį keliu —
Viskas taip juk
Ir būti kitaip mes ne ga lim.