Santrauka:
Upeliai suplaukė į vieversius
Upeliai suplaukė į vieversius, į dangų,
Tenai čiurlena jie, pakibę virš žiemos,
O aš gi į eilėraštį renku kaip savo
Kažką iš to, kas, regis, užmiršta žmogaus.
Štai ir dabar, vos parašiau, ir jautriai žvanga
Sidabras žodžių iš susopusios širdy žaizdos —
Nejau tiesa, kad kūdikiai per krūtis (arba pieną)
Jau nepažįsta motinų, jau — ne...
Aukščiausias nedavė man motinos dalios,
Net žody apie tai jaučiu save it girtą.
Kas ją, sakykit, moterį va šitokią su meile glaus,
Be kūdikio ant rankų, vėjų apkabintą?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-12-14 22:43:38
Privertė susimąstyti, gilus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-12-14 22:38:12
bet ne visoms duota turėti kūdikį ant rankų...tai gal tokioms išnykti taip ir nesulaukus meilės , gyvai į žemę sulįsti? Dar gerai, kad vėjas apkabina
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-14 21:25:29
Tas pakuždėjimas geram pamąstymui...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-12-14 10:01:16
skaudus akcentas apie tą nepažinimą...
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-14 09:28:29
išplaukė kaip tyli daina