Santrauka:
Primiršau cikru pabūti
Sakei,
Kol grikiai dar, kol lubinai,
Kol bulvės bent truputį dera,
Užaugsi, Pranai...
Ir tikrai užaugau.
Net ne kur,
O pakraštėlyj Lietuvos
Po lenkais, vokiečiais, po rusais.
Plaukiau ir išplaukiau mažyčiu Skroblaus upeliu,
Pakilusiu iš šaltinėlių.
Neterškite manęs, prašau,
Jablonskiais, vitkauskais ar būgom...
Jau primiršau savo krašti cikru pabūti,
Kitap dar: dzūku — šiliniu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-12-12 21:47:19
teisingai! ;)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-12-12 19:45:59
Lieka tik gėrėtis... :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-12-12 15:33:56
o kasmes be praeities?
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2012-12-12 15:21:01
"Savo krašti cikru pabūti"reikia ir kuo dažniau tuo geriau :)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-12-12 10:25:21
Blogai Pranai, greit užmiršim kuo gimėm.Tabličkas jau dviem kalbom rašom lyg ne Lietuvoj gyventumėm
Vartotojas (-a): Teta_Santa
Sukurta: 2012-12-12 08:15:32
Oi, Tu, angelėli, kokis mielas kūrinys. Taip, kiekvienas grumstas savo spalvą turi;)