Sakei,
Kol grikiai dar, kol lubinai,
Kol bulvės bent truputį dera,
Užaugsi, Pranai...

Ir tikrai užaugau.
Net ne kur,
O pakraštėlyj Lietuvos
Po lenkais, vokiečiais, po rusais.
Plaukiau ir išplaukiau mažyčiu Skroblaus upeliu,
Pakilusiu iš šaltinėlių.

Neterškite manęs, prašau,
Jablonskiais, vitkauskais ar būgom...
Jau primiršau savo krašti cikru pabūti,
Kitap dar: dzūku — šiliniu...