Tėtei

Tuo mes ir gražūs.
Būname savimi.

Kai esi vertas visko,
O kartu ir nieko,
Nes Tu – žmogus,
Pasaulis gali atrodyti
Per tolimas,
O aš jau radau
Jame pastogę.

Suprantu daugiau,
Nei Tavo akys gali įžvelgti
Porcelianiniuose skruostuose,
Sąžinę suguldau į lapą,
O mintis surikiuoju lubose.

Buvome, esame ir būsime
Vienas kito kopijomis.
Tylėsiu, kai lauksi,
Prabilsiu, kai nesitikėsi.

Užsimerkime.
Tuoj patekės saulė
Ir prabils nebylio lūpos.