Užsimerkime
Tėtei
Tuo mes ir gražūs.
Būname savimi.
Kai esi vertas visko,
O kartu ir nieko,
Nes Tu – žmogus,
Pasaulis gali atrodyti
Per tolimas,
O aš jau radau
Jame pastogę.
Suprantu daugiau,
Nei Tavo akys gali įžvelgti
Porcelianiniuose skruostuose,
Sąžinę suguldau į lapą,
O mintis surikiuoju lubose.
Buvome, esame ir būsime
Vienas kito kopijomis.
Tylėsiu, kai lauksi,
Prabilsiu, kai nesitikėsi.
Užsimerkime.
Tuoj patekės saulė
Ir prabils nebylio lūpos.