užmigus pieva
pakėlė galvas,
skimbčioja varpeliai švelnumu.
nustojo bėgęs
upelis nekantrus,
kulisuose pritilęs laukia.
minia nuščiūva,
pranyksta vėjas,
rankose nustoja tirpt ledai.
paprasta suknia
aktorė be grimo
ant scenos rodosi mama.
tik nusileidus uždangai,
šaukiant sieloms „bravo“,
upelis vėl į tikslą bėgs,
užkulisiai pievų,
slaptingi ir spalvoti,
vėl į varpelius pavirs.
aktoriai be scenos,
pieva be gėlių,
be motinos vaikai – trilapiai dobilai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-05-31 21:09:29
toks painus, sausas ir neužbaigtas eiliukas.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-05-31 20:04:34
Ar ne geriau antroje eilutėje būtų "pakėlę galvas..."? Gal tada taptų aiškiau, kad tai apie varpelius?
Man mielas, skaidrus lyriškumas. Atrodo, lyg būtų rašęs labai jaunas ir švarus žmogutis. Manau, kad neklystu:)