Išsiritęs iš
Mėlyno drugio kokono
Jau buvo pranašesnis už mus
Jis turėjo
Dar neiškeistą
Ir neišparduotą širdį
Bet pamilo
Vilkolakių saulę
Ir po dvidešimt keturių valandų
Nesėkmingai
Lunatikavęs paslėpė
Tuziną paros savaičių
Ir užsnūdo
Pėdas užklojęs anglėtais
Džiaugsmo sparnų galiukais
Neišmokins niekas
Kalbos kuria šnibžda vėjas
Ir nesupras mano karštligiškos meilės lietui
Užmaršus
Įsimylėjelis nepaklausė
Pabudimo raktažodžio tebemiega
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-05-17 09:16:30
įdomiai. bet trūksta labiau poetinės kalbos.
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-05-10 20:27:33
patiko.toks pueliškas.
Vartotojas (-a): Lawera
Sukurta: 2006-05-10 19:16:18
gražūs vaizdiniai, "švieži" epitetai. Eiliavimas nelabai prie širdies, bet turinys pavergė, įsidedu į mėgstamiausius.
:
Sukurta: 2006-05-10 17:06:08
kiekviena strofa tarsi kitas eilėraštis