Išsiritęs iš
Mėlyno drugio kokono
Jau buvo pranašesnis už mus

Jis turėjo
Dar neiškeistą
Ir neišparduotą širdį

Bet pamilo
Vilkolakių saulę
Ir po dvidešimt keturių valandų

Nesėkmingai
Lunatikavęs paslėpė
Tuziną  paros savaičių

Ir užsnūdo
Pėdas užklojęs anglėtais
Džiaugsmo sparnų galiukais

Neišmokins niekas
Kalbos kuria šnibžda vėjas
Ir nesupras mano karštligiškos meilės lietui

Užmaršus
Įsimylėjelis nepaklausė
Pabudimo raktažodžio tebemiega