Šakomis atsliuogia vakaras,
Migla užklodamas plaukus,
Juntami ramybės šešėliai,
Slenkantys kampuota tamsa.
Šiurkštūs matiniai jų pirštai
Glosto mano aklas mėlynas lūpas,
Kvailai tikroviškos istorijos
Atbunda dienos vaizdiniuose.
Neregė naktis – vienas žingsnis
Sėlinant arčiau savęs.
Pagaliau kvėpuoju jausmais,
Beatodairiškai laukdama nakties,
Trokšdama vėl pajusti
Šešėlių alsavimą iliuzijų kuždesiais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-04-09 17:47:23
paslaptingas ir užburiantis eilėraštis.