Šakomis atsliuogia vakaras,                                              
Migla užklodamas plaukus,                                      
Juntami ramybės šešėliai,                                        
Slenkantys kampuota tamsa.
Šiurkštūs matiniai jų pirštai                                            
Glosto mano aklas mėlynas lūpas,                                
Kvailai tikroviškos istorijos
Atbunda dienos vaizdiniuose.

Neregė naktis – vienas žingsnis                                  
Sėlinant arčiau savęs.                                        
Pagaliau kvėpuoju jausmais,                        
Beatodairiškai laukdama nakties,
Trokšdama vėl pajusti
Šešėlių alsavimą iliuzijų kuždesiais.