Aš bandau dažnai bėgti,
Pasivyti laukinį vėją,
Ir rankas į dangų ištiesti,
Pasislėpti po lotosu žiedu.
Nakties plaštakės bando mane apglėbti,
Juokas laumių priverčia mane sukupti
Rankose laikau kaleidoskopą
Manydama kad galiu aš jį pasukti.
Rytinis vėjas mane šukuoja,
Atsigeriu pirmaisiais rasos lašais,
Ir vis stebėdama žalią kraštovaizdį
Aš skaičiuoju nukritusios rožės žiedlapius.
Manęs niekas nemokino mylėti
Ir kaip paaukoti savo jausmus
Kai gali savo širdį paskolinti
Ir tikėti, kad ji bus atiduoda be žaizdų.
Nanja
2010-06-18 19:38:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-06-21 13:27:11
sukupti---ką tai reiškia?
Atsigeriu...lašais---> lašų
Neįtikina, nesudomina vėjavaikė.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-19 05:26:48
širdies nei atiduosi, nei paskolinsi
Vartotojas (-a): Nanja
Sukurta: 2010-06-19 01:23:57
jovaras- kaip bebūtų keista, aš kuriu tik tada kai yra noro.
Žinau, kad pragyvenimui, niekada neužsidirbsiu rašydama eilėraščius vien prie jų sėdėdama.
Man patinka dalintis, tais banaliais, monotoniškais, nuobodžiais eilėraščiais.
Bet puikiai žinau, kad tai mano patalpinti jausmai. Todėl aš nesistengiu paversti kažkuo ko aš nenoriu. Gal tai netobula, bet juk MES RAŠOM, NE TAM KAD PRIVALOME. O TAM KAD MES NORIME.
Todėl ačiū už kritiką, galbūt vieną dieną į tai atsižvelgsiu.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-18 20:50:29
galvoju kur tą lotoso žiedą reiktų rasti, kad pasislėpti
bus atiduoda ? ar atiduota ?
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2010-06-18 20:30:07
ne visur išlaikomas rimas. monotoniškas ir nuobodokus, nors turėtų būti linksmas ir vėjavaikškas. jeigu autorius ilgiau pasėdėtų prie kūrinio, manyčiau būtų neblogas darbelis. sėkmės kūryboje
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-06-18 19:41:53
Mhmm priminė mane jauną... :) Yra klaidelių reikėtų pasitaisyti. Rimas klumpa... Bet manau dar išmoksit. Sėkmės!!!