Santrauka:
Ak, kaip gera // kad nors atilsyje suprantu - // mano laikas visuomet kartu
Vėjuose jau
Visuose buvau,
Perpūstas jų lig – senatvės,
Ligi kaulų, po apkritusia oda.
Ir sustojo –
nepučia daugiau.
Žiūri į akis
Tie vėjai keturi,
Akys supasi
Apspangusioje ūkanoj...
Ak, kaip miela,
Kad nors atilsyje suprantu –
Mano laikas visuomet kartu.
Be manęs jam,
Kaip ir man be jo –
Nei dangus, nei pragaras
Neleidžia būti.
O šiandieną
Džiaugias kosmosas aky,
Ūkanos gėlėm pražydę...
Sako, vėl po truputį grįžtu
Į save kaip
Į vaikystę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-07-21 18:43:39
tikrai. net labai. kažko trūksta, kai nepučia vėjai...
Anonimas
Sukurta: 2009-07-21 18:30:13
Mintis lixsusinė, bet va, panūdau ir aš savo geluonį prie teksto "prikišti" ;)
Vėjuose jau
Visuose buvau,
Išpustytas jų ligi senatvės,
Ligi kaulų pergamentinės odos maiše.
Jau nurimo –
nepučia daugiau.
Žiūri į akis
neklusnūs vėjai,
Akys supasi
Ir spangsta ūkanoj...
Ak, kaip miela,
Kad nors atilsyje suprantu –
Mano laikas visuomet kartu.
Be manęs jam,
Kaip ir man be jo –
Nei dangus, nei pragaras
Neleidžia būti.
O šiandieną
Džiaugias kosmosas aky,
Ūkanos gėlėm pražydę...
Sako, vėl po truputį grįžtu
Į save kaip
Į namus vaikystėj.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-21 17:08:18
Ech, kad galėčiau ne tik suprasti, bet ir suvokti... Įtikino darbas. Prasmingas.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-07-21 16:37:48
Neskubėk grįžti, juk vėjai sustojo.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-07-21 10:58:41
žavingas ir prasmingas laiko ir gyvenimo kaip etapų suvokimas
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-07-21 07:58:46
Labai.
Aštuntą žodį visiškai išbraukčiau, be jo daugiau minties erdvės.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-07-21 07:38:57
kosmosas aky,sako
Į save, kaip
Į vaikystę. /gerai kad tie vėjai perpučia, kartais/