Santrauka:
O tu ir vėl, žiemos rūtele,// paošti vėjams palikta...
Nepyki, egle. Ne laiku
Čia prakalbau apie pavasarius žalius.
Šis jau ateina,
O žiemos laiku
Buvai žaliausia tu.
Nemylavau, nelepinau žodžiu.
Ar ne todėl ir mano eilės
Nemylėtos lieka? –
Įbridusi į sniegą
Per žiemos speigus
Žaliai Žalioji gieda.
Tai kam eilėraštis?
Kam rašalu kankinti meną,
Jei su pavasariu žiemoj neradom jos?
Vėl girdime, kaip vyturiai
Dar nepragydę sučirena,
Gagena žąsys,
Skrisdamos namo...
O tu ir vėl, žemos rūtele,
Paošti vėjams palikta
Ir laukt Kalėdų,
Kai giedodami
O džiaugsme, Kristus gimė!
Ieškosime nukirst tave...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-03-09 19:44:24
Taip taip... Eglutė ir rūta žiemą vasarą žaliuoja... :)))
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-03-09 14:15:18
Toks gražus kreipimasis į eglę. Kaip į žmogų.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-03-09 09:33:20
Ačiū, ardai! Jokių įsižeidimų, tik pagarba!
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-03-09 09:23:31
Labai atsiprašau Gerb.Pelėda per Kalėdas Kristus užgimsta,o per Šv.Velykas prisikelia-nugalėjęs mirtį...Tai gal turėtų būti...o džiaugsme!Kristus užgimė(gimė)...Šį komentarą rašau tikrai nenorėdamas Jūsų ižeisti...Sekmės Jums!