Nepyki, egle. Ne laiku
Čia prakalbau apie pavasarius žalius.
Šis jau ateina,
O žiemos laiku
Buvai žaliausia tu.

Nemylavau, nelepinau žodžiu.
Ar ne todėl ir mano eilės
Nemylėtos lieka? –
Įbridusi į sniegą
Per žiemos speigus
Žaliai Žalioji gieda.

Tai kam eilėraštis?
Kam rašalu kankinti meną,
Jei su pavasariu žiemoj neradom jos?
Vėl girdime, kaip vyturiai
Dar nepragydę sučirena,  
Gagena žąsys,
Skrisdamos namo...

O tu ir vėl, žemos rūtele,
Paošti vėjams palikta
Ir laukt Kalėdų,
Kai giedodami
O džiaugsme, Kristus gimė!
Ieškosime nukirst tave...