Pavasaris man artimesnis už tave,
Net šaltas sniego žvilgsnis apkabina.
Jis šildo žydrąją padangę vakare,
Naujiems darbams jos žodį užrakina.
Įskaudinti nenori vakaro žaros
Naktis, kuri tylenę spalvą blaško.
Sūpuoja saulė spindulius delnuos
Ryte, kai bėgu rinkti zuikio lašo.
Kai baltu pavydu prisninga vėl takai
Iš kiemo skrendant, krentant burtams, norams,
Tu nebijok, nors šio gyvenimo juodi krantai,
Bet prisimink, tavieji siekiai gali rėžti tolius.
Ewila
2008-11-05 00:04:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-11-06 19:16:28
gerai,kad eiliuoji,
gerai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-11-05 10:16:38
Net šaltas sniego žvilgsnis apkabina.
...šiltai apkabina...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-11-05 07:19:19
Būna geriau parašytų dalykų, būna - blogiau.
O Jums linkiu, kad Jūsų siekiai būtų gražūs ir juose gražios poezijos puokštė
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-11-05 01:10:57
nors šio gyvenimo juodi krantai- tai skamba neįtikinamai
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-11-05 00:15:32
Tai ne kūryba.
Jei galit, nerašykit :(