Siekių takas

Pavasaris man artimesnis už tave,
Net šaltas sniego žvilgsnis apkabina.
Jis šildo žydrąją padangę vakare,
Naujiems darbams jos žodį užrakina.

Įskaudinti nenori vakaro žaros
Naktis, kuri tylenę spalvą blaško.
Sūpuoja saulė spindulius delnuos
Ryte, kai bėgu rinkti zuikio lašo.

Kai baltu pavydu prisninga vėl takai
Iš kiemo skrendant, krentant burtams, norams,
Tu nebijok, nors šio gyvenimo juodi krantai,
Bet prisimink, tavieji siekiai gali rėžti tolius.
Ewila