Išraižyk ant akmens mano lygtį,
kur nežinomas svetimas dūris,
o atsakymas – dukart sugrįžt ten,
kur vyriais prilaikomos durys,
kur įėję pamiršo atimti
trupinėlį tylos ir vienatvės.
Dalos pilnatys, dalosi mintys –
mes visi iš pamišėlių gatvės.
Bet gyvenimas retina tikinčius,
kad dalinamės vakaro raktais –
atrakink mano skrynią su pykčiu,
atrakinęs ištrauk karčią šaknį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-07 21:41:33
O taip ir nemėgstamą matematiką galima pamilti ! Man labai patiko ;]
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2007-10-06 22:32:57
patiko. toks gyvenimiškas, buitiškas.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-10-04 22:07:21
Stipriai. Pabaiga kiek nusileidžia pradžiai. Kirčiuojama pykČIU, todėl prasčiau skamba, "su" nereikalingas. Du kart taisau į "dukart" :)
Anonimas
Sukurta: 2007-10-03 20:23:28
Pritariu išsakytai nuomonei. Beje, tokį arba panašų eiliuką galima palikti mokytojai, kai bėgi iš pamokos. išbandyta praktiškai :D
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-03 19:44:31
Nereikia gal su pykčiu rakinti?
labai liuksusinis eiliukas: gerai čia matematiškai išpintos mintys.