Vakarop miestas neria į upę,
vakarop mūsų tiltai trumpėja –
juos lyg kūdikius nemigos supa,
juos nušluoja naktinis šlavėjas.
Į tamsos išskalautą stiklinę
akys merkia žvaigždes ir mėnulį –
jie tau sapną dangišką piną,
kol tu snaudi taurę sūkulęs –
tokią taurę – pripildytą vyno,
už šiek tiek neteisingą gyvenimą.
Ir būtis lyg suskaudus – ištino,
ir aš pats tartum koziris – lemiamas.
Vakarop miestas neria į upę,
vakarop tavo mintys užmiega.
Jeigu rasiu tave – tik suklupusį.
jeigu rasi mane – savo vietoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2007-10-02 11:15:32
ramus, atgaiva dvelkiantis eilėraštis. tiesiog miela skaityti.
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-10-01 23:07:24
Grąžios ir įdomios vakaro mintys.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-01 21:34:59
Puikios vakaro mintys: kad tik daugiau tokių būtų. Labai šauniai: ir viskas savo vietoj, bet sau sakyčiau ir taikyčiau taip (visai neoriginaliai):
Jeigu rasiu tave – tai suklupusį
Prieš mane – rudens menesienoj...
(bet čia tik sau taip sakyčiau (pagal dabartinę savo nuotaiką) ir jokiu būdu neperkuriu Jūsų eilių).
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-01 21:31:50
...lyriškas,šiltas ir skaudus... su kamerinu skambesiu, gražūs vaizdai...patiko