Užgims nauja gyvybė,
Išleis šviežias šaknis.
Užaugs gaivi būtybė
Su savo angelo širdim.
Išliks tamsoj bekraštėj –
Išliks, išsikeros
Ir spinduliu šviesiausiu
Mums kelią dovanos.
Sugrįš atgal, namo sugrįš
Ir nekeliaus jau niekur,
Suvilgys ašarom sūriom
Jausmus, kur buvo jau išblėsę.
Išties rankas į žydrą tolį
Ir prisimins vaikystę:
Kaip bėgo ji kadais namolio,
O kur dabar sugrįžt?
Užmigs nauja gyvybė,
Užmigs ir nesikels...
Taip gera ir tylu ramybėj
Lyg skarai vėjy plevesent.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2007-01-16 21:23:15
gal ir būtų geras stebuklas, jeigu būtų parašytas neskubnat ir viską apgalvojant, bet man kažko pasidarė nejauku, baisu.
Anonimas
Sukurta: 2007-01-14 11:36:13
Padrikas kūrinys. Kiekviename posmelyje yra kluptelėjimų: stringa ir ritmas ir rimas. Be to, tokia didelė veiksmažodžių gausa eilėraštį menkina.
Gaila, bet "Stebuklas" nelabai pavyko.
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-01-14 00:07:53
Ištaisiau klaideles. Gal geriaus būtų - su angelo širdim- be savo.(Pirmo stulpelio paskutinė eilutė)
plevesent - kas per naujadars?