Užgims nauja gyvybė,
Išleis šviežias šaknis.
Užaugs gaivi būtybė
Su savo angelo širdim.

Išliks tamsoj bekraštėj –
Išliks, išsikeros
Ir spinduliu šviesiausiu
Mums kelią dovanos.

Sugrįš atgal, namo sugrįš
Ir nekeliaus jau niekur,
Suvilgys ašarom sūriom
Jausmus, kur buvo jau išblėsę.

Išties rankas į žydrą tolį
Ir prisimins vaikystę:
Kaip bėgo ji kadais namolio,
O kur dabar sugrįžt?

Užmigs nauja gyvybė,
Užmigs ir nesikels...
Taip gera ir tylu ramybėj
Lyg skarai vėjy plevesent.