Santrauka:
Praeinant vis sutinku tuos vargšus benamius.O dar skaudžiau, kai iš jų šauposi ar net apstumdo. Juk jie irgi žmonėsSantrauka:
Net nebandykit dėti į satyrą - tai man rimta...Santrauka:
Juk būna tokių akimirkų, kai pagrindas „išslysta“ iš po kojų, kas taip buvo tvirta, nepajudinama ir tikra tampa, visai nereikšminga ir neprasminga, mintys, pasiutišku greičiu skriejančios, nesuradusios sąmonėje atramų, ritasi ir ritasi, o kūnas audroja, netverdamas savyje, tarsi tarp jo ir sielos (sąmonės) atsiveria praraja...Santrauka:
Mintys, vis mėginančios praskleisti senų amžių šydą, įspėti ten glūdinčias gelmes ir kartu neketinančios visiškai nuplėšti slapties uždangos.