Santrauka:
Vergilijus „Eneida“, antroji giesmė, Trojos žlugimas
40 Lydimas pulko žmonių, į priekį visų prasiskverbęs,
Laokoontas antai nuo tvirtovės bėga uždusęs,
Šaukdams iš tolo: „Koks pamišimas, vargšai trojėnai!
Tikite, priešai pabėgo, ir manot – bus be apgaulių
Dovanos kokios danajų? Taip jūs pažįstat Uliksą?
45 Gal šioj medžio pily sulindę slepias achivai,
Gal jie mūrams paimt pastatė prietaisą tokį:
Iš jo galės žvalgyti namus ir sliuogti į miestą,
O gal kitokia klasta. Netikėkite arkliu, trojėnai!
Šis ten ar tas, aš danajų bijau, ir dovaną duotas“.
195 Taip mes patekom į pinkles. Gudraus, klastingo Sinono
Žodžiais šventai patikėjom, ir ašarų dengiamas vylius
Paėmė Dardano sūnus, kurių narsusis Tididas
Nei larisietis Achilas nestengė niekaip įveikti,
Tūkstančiu plaukę laivų ir dešimt metų kariavę.
Albertas Einšteinas:
Begaliniai yra tik du dalykai:
Visata ir žmonių kvailumas.
Bet dėl Visatos nesu tikras.
