Santrauka:
Šis mano kūrinys – tai detektyvinė pjesė 10-ties veiksmų. Ji – pirmas mano rimtesnis darbas. Aš į jį sudėjau visą savo širdį, sielą, jausmus. Perrašiau jau du kartus ir nebenorėčiau perrašinėti. Kritikuoti labai lengva, bet rašyti, kurti ne. Kas rašo, tas mane supras. Aš joje rašiau apie pavydą, kad jis gali paversti žmogų paversti žudiku, sugriaužti jo sielą. Gal ji banali kai kam pasirodys, bet ir ne. Aš labai noriu tapti gera rašytoja ir labai jaudinuosi, pateikdama jūsų teismui savo kūrinį, net labai jaudinuosi. Aš suprantu, kad tokių rašytojų kaip aš yra labai daug, ir aš žinau, kas yra nepilnavertiškumo jausmas, kai tavo kūrinį atmeta nepagalvoję, kad tu įdėjai daug triūso, bet aš nepasiduosiu – rašysiu toliau. Aš myliu jus visus ir už kritiką, ir pagyrimą būsiu labai dėkinga. Mano pirmas kūrinis jūsų teismui. Su didžia pagarba – Inga Temutytė.Santrauka:
„Karas yra žiurkių metas, karas – žiurkių žvaigždžių valanda.“Santrauka:
Drama, pateikta Jaunųjų filologų konkursui. Nėra pats geriausias variantas, tobulinimui pritrūko laiko, bet pažadu, taisysiu, kas tik negerai :)Santrauka:
Goga. Tu nusivesi mane į tą savo gyvenimą? Koko. Taip, būtinai.Goga. Aš susirasiu tave, mano mažasis Koko. Mes dar susitiksim.Koko. Aš lauksiu. Lauksiu tavęs, Gogo.Santrauka:
pagal kvailiausią,televizinę mobiliųjų telefonų reklamą.Santrauka:
(Galimas vardų ar faktų sutapimas yra grynai atsitiktinis)Santrauka:
Sokratas paskutinę trisdešimtą naktį Atėnų kalėjimeSantrauka:
Tempas greitėdavo, ji vis nirtulingiau šuoliuodavo ant manęs į finišą, plaukai plaikstydavosi, ji atrodydavo kaip laumė, ir tada aš užbaigdavau. Tuo metu ji gailiai suinkšdavo, kažkaip visa suvirpėdavo, lyg per ją būtų perėjusi elektros srovė, ir suglebdavo ant mano krūtinės. Mes abu būdavome uždusę ir pavargę, kaip po ilgo bėgimo, bet šis nuovargis būdavo kitoks, jis buvo malonus, jo norėdavosi vėl ir vėl.