Santrauka:

Tempas greitėdavo, ji vis nirtulingiau šuoliuodavo ant manęs į finišą, plaukai plaikstydavosi, ji atrodydavo kaip laumė, ir tada aš užbaigdavau. Tuo metu ji gailiai suinkšdavo, kažkaip visa suvirpėdavo, lyg per ją būtų perėjusi elektros srovė, ir suglebdavo ant mano krūtinės. Mes abu būdavome uždusę ir pavargę, kaip po ilgo bėgimo, bet šis nuovargis būdavo kitoks, jis buvo malonus, jo norėdavosi vėl ir vėl.

Santrauka:

„Teisusis Nojus pražūties metu išlaikė gyvą žmoniją. Užtat, Tvanui ištikus, likutis buvo išsaugotas žemėje. “

Santrauka:

Žalty, oi tu, Sutvėrime, oi tu tu.