Santrauka
Iš laikraščių citata : Tik ką paminėjome juodąją sukaktį - okupacijos 70-metį. Su žvakelėm, su raudom - vadinasi, ir vėl nepasimokysime, vėl iš praeities stiprybės, o tai reiškia, proto, nepasisemsime.
Pagarbiai nulenkėme galvas Ūtos pasienio ruožo viršininko Aleksandro Barausko, kuris buvo pirmoji sovietinės okupacijos auka, atminimui. O ar nusilenkėme Kazio Skučo ir Augustino Povilaičio, tuomečių vidaus reikalų ministro ir Saugumo departamento direktoriaus, atminimams? Jiedu galėtų būti laikomi mūsų valstybės atsiklaupimų simboliu. Tada, tą pačią birželio penkioliktąją, tik šešiomis valandomis vėliau, vykdydama Maskvos ultimatumą, Lietuvos valdžia nusprendė juos paaukoti - neva teisti, o iš esmės atiduoti Maskvai, kad sušaudytų. Ir naiviai tikėti, kad Stalinas, kaip slibinas, gavęs auką, aprims. Pasidarys sukalbamesnis... Naivuoliai. Beje, Povilaitis galėtų būti laikomas pirmuoju, o tada galbūt ir vieninteliu, kuris pasipriešino okupantui. Tiesa, ne pačiam okupantui, o Lietuvos rezervo policininkams, kurie, vykdydami prieš Maskvą atsiklaupusios Lietuvos valdžios valią, atvyko jo suimti.\'\'
