Štai likome vieni prieš didį kelią,
O gluosnių ašarose tavo veidas--
Žali žaibai keistai taip dangų gelia--
Takelis skardžių, edelveisuos susižeidęs,
Iš tolių, tolių, tolių tolimiausių
Dar apkabina baltą dangų mūsų--
Kalnų atodūsį eilėrašty nuausiu--
Su tavimi baltoj viršūnėj būsiu,
Štai likome vieni...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-06-18 08:51:13
..taip Eglute, Giedrės eilės ir mane traukia, tai be jokių žodžių manieringų, tai suprantami lietuviški darbai, visada nuoširdūs, visada ramūs, ir gal su užburiančia tyla ir ramybe, kaip ir šiame, kaip ir prieš šį, su vasara Giedre, su saule...:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-16 21:19:14
Viskas tikrai gražu. O ir pabaiga patiko, ji čia labai tinka.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-06-16 18:28:56
Ne tik gražu, bet ir įdomu:)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-06-16 18:26:25
Likome... Iš kodėl gi mane Jūsų eilės taip traukia? :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-16 16:07:54
labai gražu :)...ramus skrydis virš gyvenimo
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2010-06-16 13:33:45
Kalnų atodūsį eilėrašty nuausiu--
Su tavimi baltoj viršūnėj būsiu...
Gražiai pasakyta. Esu skaitęs, kad kalnai Jums labai mieli, gal todėl Jūs taip gerai suprantate jų siunčiamus siganlus sielai grūdinti ir šildyti. Patiko lyrinė intonacija ir nuoširdumas ir metaforų vaizdingumas :-)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-16 10:09:39
Štai likome vieni...ir kalnai, kaip aš supratau.Kalnai– tai sielų skalbyklė, kaip aš vadinu ir priima jie tave taip, kaip tu juos jauti.Sėkmės.