Santrauka
Aklys – sparvoms giminingas vabzdys, populiariau – kažkas tarpinio tarp musės ir sparvos. Pleveno laumžirgiai žili – užslinko rūkas.
Santrauka
Posmai truputį skiriasi savo struktūra, tačiau yra tartum perversti - vienur - 1 ir 3 eilutėse neporiniai skiemenys, o 2 ir 4 - poriniai, o kitur - priešingai. Gal todėl skaitant nė nesijaučia. Šiaip paminėjau, jei ką...
Santrauka
Nuotrauka
Kai pasibaigia pasakos
Prieblandoje šešėlių nematom. Juodvarnis simbolizuoja dar ir vienišumą. „Ir“ specialiai palikau daugiau kartų, nors galėjau kai kur ir be to išsiversti.
Durys..? Įsivaizduokit kambarį, kuriame yra du žmonės ir tuštuma (perkeltine prasme vadinkim tai gyvenimu dėl gyvenimo). Atrodo, praversi duris, peržengsi slenkstį ir išėjęs rasi šviesesnį, prasmingesnį rytojų. Tačiau už tų durų tėra tik dar didesnė tuštuma, kadangi ji – pačiame žmoguje (šiuo atveju – abiejuose žmonėse, ir nėra tokių durų, pro kurias galėtum pabėgti nuo savęs), nors to ir nenorima pripažinti. Išsiskyrus tuštumos pojūtis taps tik dar didesnis...
Santrauka
Tiesą sakant, norėjau kelti į konkursą. O kodėl ne - juk čia durys, tik jos užrakintos visam laikui. Na, nebent išlaužtum... :)))
Santrauka
Ričardo Adamonio – mokytojo, draugo, bendraminčio – Žmogaus iš didžiosios raidės atminimui.
Kiršlio pelekas iš tiesų primena vaivorykštę...
Santrauka
Nuotrauka
Mirusių miestas
„Dienom įsistiklinęs langus“ – norėjau pasakyti, kad kuo, t. y., langus įstiklino dienomis.
Santrauka
PIEšiu – ką veiksiu? „Paimsi telefoną“ – dabar jie yra mobilūs, tai tiesiog paėmei į rankas ir paskambinai. „Žemėn leidžiasi“ – ta prasme, kad į visa tai imu žiūrėti realiai.
Santrauka
Nuotrauka:
Nusivylimas
Kolibris yra prisikėlimo, atsinaujinimo simbolis Šuo – ištikimybės, paklusnumo, aklos meilės simbolis. Nors ŽŽ šulinys jau asocijuojasi su banalumu, iš tiesų jis yra moteriško gyvybės prado simbolis. Jei norit ieškoti ryšio su durimis, pasakysiu, kad čia durys užvertos visam laikui ir savo noru. Kodėl „Grandinė“? Na, gal visko smulkiai neaiškinsiu, interpretuokit...
