Kažkas mane tartum besvorį neša –
Iš rankų krenta, ko imuos.
Ir neramu tuščiuos namuos,
Nes laikas laikrodžio rodyklėm laša:
Tik – tak...
Kartoja sienos, lubos, langas,
Vazone linkčioja gėlė.
Ak, pamiršau aš ją paliet.
Bet juk sakau – šiandieną viskas krenta
Ir viskas, kas aplink, neturi svorio.
Ar tai todėl, kad tu toli? –
Mintis kamuoja įkyri, –
O gal gali man rytdieną paskolint?
Tik – tak...
Šešėlis juosta ant parketo –
Dar vakaras, ilga naktis,
Dar gulsis dulkėm paversti
Tik – tak, tik – tak...
Labai labai iš lėto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-01-26 10:42:05
Taik tiko šiandienei nuotaikai, kad taip ir nustriksėjau tuo... tik-tak... :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-01-25 20:57:06
Jūs esate pažengęs autorius. Žavu.
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-01-25 02:02:15
Sveikas. Tas amžinas nepasitenkinimas ir laukimas... Būdingas visiems.. Ir tą patyrė per amžius visi, kas nebuvo nušvitę (tą suvokiu ti teoriškai). Pilkai juosvas tonas visai nereiškia, kad žmogus tai parašęs, būtinai depresyvus nihilistas. Tai - besimainanti tikrovė. Aš tikrai džiaugiuosi, kad tokių žmonių yra (net tarp žvejų, bet tai irgi - meditacijos forma). Sėkmės, drauge.