Kažkas mane tartum besvorį neša –
Iš rankų krenta, ko imuos.
Ir neramu tuščiuos namuos,
Nes laikas laikrodžio rodyklėm laša:
 
Tik – tak...
 
Kartoja sienos, lubos, langas,
Vazone linkčioja gėlė.
Ak, pamiršau aš ją paliet.
Bet juk sakau – šiandieną viskas krenta
Ir viskas, kas aplink, neturi svorio.
 
Ar tai todėl, kad tu toli? –
Mintis kamuoja įkyri, –
O gal gali man rytdieną paskolint?
 
Tik – tak...
 
Šešėlis juosta ant parketo –
Dar vakaras, ilga naktis,
Dar gulsis dulkėm paversti
 
Tik – tak, tik – tak...
 
Labai labai iš lėto.