Santrauka:
– Seneli, tai aš, Tavo anūkas. Aš Tave myliu!
Aš vis dar tikiu:
Jei apspausčiau savo delnais
Gale sodo augantį seną uosį
Ir jei ilgai taip laikyčiau suspaudęs,
Jei tik iškęsčiau
Ir nepabūgčiau gruodžio šalčio,
Jis prakalbėtų.
Prabiltų stebuklinga
Medžių kalba,
Nusivestų mane
Į Tėvo vaikystę,
Supažindintų
Su Justinu Jakučiu,
Apie kurį tiek daug girdėjau.
Stovėčiau atokiai,
Netrukdyčiau vyrų kalboms,
O paskui – kas bus, tas bus –
Pribėgčiau verkdamas:
– Seneli, tai aš, Tavo anūkas.
Aš Tave myliu!
Ir stipriai apsikabinčiau jo kerzinį batą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-12-23 22:44:19
svelnus tinkantis saitymui siektiek kaikuriose vietose truksta logikos bet cia ne matematika kam ta logika:)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-12-23 21:32:21
Tiesiog matosi, kad iš Pagulbio.
Geras, šiltas savo atmintimi..
Gerų, ramių Jums švenčių...
Vartotojas (-a): MatioMažeikiaiArnas
Sukurta: 2006-12-23 20:15:11
skaudus. skaudžiai geras. skaudžiai nuoširdus. man labai patiko.