Pabūsiu

Dažnai pabudus, pamąstau,
Gal paskutinė jau diena?
Tada susitingstu ir svarstau,
Užgesiu ir to bus gana.

Ištirpsiu, rodos, kaip ledai,
Bet vėl atgal sugrįšiu paukščiu.
Ir skrisiu virš visų lėtai,
Gėrėsiuos saule, savo aukščiu.

Apskriesiu tėviškės laukus,
Nutūpsiu girioj, ar ant stogo.
Suprasiu, kad gyvenimas jaukus,
Ir mums gyventi čia patogu.

O gal tekėsiu upeliu,
Gaivinsiu žemę, troškulį malšinsiu.
Ir suksiuos kloniais rateliu,
Visus aš vandenėliu pavaišinsiu.

O gal geriau palikt žmogum,
Pakolei protėviai nepakvietė - pabūsiu.
Gėrėsiuos saule ir dangum,
Ir pienių pūkus pievoj pūsiu....
Irma

2006-12-19 05:55:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2006-12-19 16:17:23

Tekėk jei nori upeliu
Į tolį - kaspinu veliūro...
Tarp medžių,pievų ir gėlių,
Bet būtinai ligi pat jūros!

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2006-12-19 08:07:48

Stebiuosi, kiek daug yra pasirinkimų, kuo būti.
Bet, kaip jau čia Ilgesė sakė, tik be "gal".
"palikt žmogum" ir basta! Nei pienių pūkeliu, nei pelėda ant stogo...
P.S: Ar perdavėte mano linkėjimus prezidentui?