Dažnai pabudus, pamąstau,
Gal paskutinė jau diena?
Tada susitingstu ir svarstau,
Užgesiu ir to bus gana.

Ištirpsiu, rodos, kaip ledai,
Bet vėl atgal sugrįšiu paukščiu.
Ir skrisiu virš visų lėtai,
Gėrėsiuos saule, savo aukščiu.

Apskriesiu tėviškės laukus,
Nutūpsiu girioj, ar ant stogo.
Suprasiu, kad gyvenimas jaukus,
Ir mums gyventi čia patogu.

O gal tekėsiu upeliu,
Gaivinsiu žemę, troškulį malšinsiu.
Ir suksiuos kloniais rateliu,
Visus aš vandenėliu pavaišinsiu.

O gal geriau palikt žmogum,
Pakolei protėviai nepakvietė - pabūsiu.
Gėrėsiuos saule ir dangum,
Ir pienių pūkus pievoj pūsiu....