Mes išėjom link niekur kaip ašaros
Skuba veido raukšlėm nepargrįždamos.
Kaip žiema, nesulaukusi vasaros,
Slepia pėdas danguj tartum lysvėje.
Mes išėjom į nieką, į tuštumą.
Tartum žuvys pamiršę kvėpuoti
Ir bandydamos žengti į sausumą,
Tik užtroškę pelekais mosuodamos.
Mes išėjom ilgam, bet ar grįšime?
Ar įstrigsim sapne nepabudę?
Gal linguodami galvas sustosime
Ir pravirksim kaip debesys rudenį?
Gal išeisim ir grįšime gulbėmis,
Lyg iš tiek kart sektos vaikui pasakos?
Gal atgulsim beeidami šunkeliais,
O prie kapo girdėsis ovacijos?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2007-01-07 18:11:12
gražus eiliukas ir mintim ir rimavimu. tik liūdnas...
Anonimas
Sukurta: 2006-12-07 20:37:20
Princese, ne tik tavo vienos kūryboje pastebėjau, kad jauni žmonės linkę rašyti apie visai liūdnus dalykus: ašaras, tuštumą, atgulimą, ir t.t., ir pan. Reikėtų daugiau gyvenimiško azarto, žaismo,daugiau linksmumo pv.:
Mes išėjome tam, kad sugrįštume,
Kad žydėdami niekad nevystume,
Kad bočeliui ant slenksčio į pensiją,
Sukurčiau dar vieną sentensiją!
Visada maloniau skaityti nuotaiką pakeliančius, linksmus eilėraščius, o tokius ū-ū-ū, kaip blogai be namų... pati supranti. Šitas tavo eilėraštis labai geras, bet labai aleliūjinis... Ačiū jei nesugadinau nuotaikos.
Anonimas
Sukurta: 2006-12-07 18:32:20
O man tokie patinka eiliai, tada skaitai ir pradedi mąstyti apie daug ką:) dėl to ir mažos kladelės ne tokios ryškios, ir skiemenų skaičiavimas pasimiršta :)
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-12-07 18:28:47
Gražus savo liūdesiu.
Pritariu Ezmės pastaboms ir pridedu dar vieną: link niekur -reikėtų „niekur link “arba dar kažkaip kitaip.
Ir apie rimus tiesa: tarp netikėtų(ne(par)(su)grįždamos- lysvėje, kvėpuoti- mosuodamos) yra ir nesurastų.
Bet esmė tikrai puiki ir man patinkanti. :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-12-07 16:33:15
Perskaitau ir svarbiausia, ko norėčiau- tai žinoti:
negi iš tikrųjų nėra kitokio pasirinkimo išėjimui, o tik :" link niekur", ar "į nieką, į tuštumą" ir panašiai.
O jeigu yra, kodėl renkamasi toks išėjimas?
Princesė šį kartą mane sudomino iš eilėraščio teksto iškylančiais klausimais.