Mes išėjom link niekur kaip ašaros
Skuba veido raukšlėm nepargrįždamos.
Kaip žiema, nesulaukusi vasaros,
Slepia pėdas danguj tartum lysvėje.

Mes išėjom į nieką, į tuštumą.
Tartum žuvys pamiršę kvėpuoti
Ir bandydamos žengti į  sausumą,
Tik užtroškę pelekais mosuodamos.

Mes išėjom ilgam, bet ar grįšime?
Ar įstrigsim sapne nepabudę?
Gal linguodami galvas sustosime
Ir pravirksim kaip debesys rudenį?

Gal išeisim ir grįšime gulbėmis,
Lyg iš tiek kart sektos vaikui pasakos?
Gal atgulsim beeidami šunkeliais,
O prie kapo girdėsis ovacijos?..