Dar nesuprasiu aš, kad išdavė, tik bučinys prieš minią
Nustebins vienus, o kitiems atvers akis.
Taip atpažins mane ir kelią prasiskynęs
Ateis surišti rankų liūdesys.
Ir atgailaut ar teisintis prasmės neliks.
Greičiau užverskit akmenį ant vienišumo grotos,
Paskui nusukite nuo praeities akis,
Kad neišmoktų išdavystės pakartoti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-30 20:05:48
Geras... Paliečiantis stipriai pamintijimus.
tik..., tos išdavystės - net be mokymūsi neretais vyksta.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-11-28 23:41:22
Išdavystės buvo, yra ir bus. Tokia gyvenimo realybė. Tačiau autorės eilėraščio mintys, susietos su bibliniu įvykiu, pereidamos į nūdieną, kviečia visus susimąstyti ir nekartoti išdavystės. Tai labai kilni kūrinio misija. Tuo jis ir stiprus.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2006-11-28 22:54:19
geras dalykas - į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-11-28 21:09:00
O vis dėlto Judas klesti...
Ir bjauru, bet kiekvienai valdžiai jis labai reikalings. O pats Judas jaučiasi taip pat reikšmingu.
Eh, gerai būtų, jeigu būtų įmanoma:
"Paskui nusukite nuo praeities akis,
Kad neišmoktų išdavystės pakartoti".