Dar nesuprasiu aš, kad išdavė, tik bučinys prieš minią
Nustebins vienus, o kitiems atvers akis.
Taip atpažins mane ir kelią prasiskynęs
Ateis surišti rankų liūdesys.

Ir atgailaut ar teisintis prasmės neliks.
Greičiau užverskit akmenį ant vienišumo grotos,
Paskui nusukite nuo praeities akis,
Kad neišmoktų išdavystės pakartoti.