1. Švietėsi
Gal ne paveikslas,
Gal tik mano akys,
Bet švietėsi
Nuliūdusių paguoda –
Švenčiausia Marija iš Pivašiūnų.
Nesižegnojau,
nes atrodė
Šviesa paveikslo ne todėl –
Tiek metų rėmuose
Ir visą laiką tą pati!..
Ant rankų laiko savo sūnų
Jėzų Kristų,
Vis supa jį mėnulio delčioje
Ir net sūnus neauga.
O reikia juk kažką Marijai pasakyt..
Ir pasakiau,
ištiesdamas rankas
į liūdintį paveikslą:
– Išeik iš jo, Marija. Atsigauk!..
Ir leisk man panešioti savo sūnų.
Paveikslas švietėsi
Ir, regisi,
Kad mano žodžiai
Taip pat šviesos šešėlį numetė ant jo.
Susikaupiau ir reikia laukt...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-11-28 14:54:17
adventiškai taip...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-11-28 13:09:51
Susikaupiau...