Santrauka:
Katarsis, sielos išsivalymas, atsinaujinimas:0
Galulaukėj ištirpo ryto smalkių kvapas
Tarsi nebūtų dūmų ir ugnies
Tartum liūdnai į tolį nepakvies
Viena apdegusi pušis, šakų netekus
Apakęs šuo dar kauks tik vakar valgęs
O mažas vabalas ropos lyg niekur nieko
Meluosiu sau, kad visada išlieka
Kada lietum apsiprausia palaukės
Išbarstęs pelenus kaip simbolį buvimo
Ilgesiuos vakaro nerimstančios ramybės
Net laikas stos, kada lengvai beribis
Prašysiu Viešpaties dar vieno užgimimo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-11-24 15:44:46
Šuo eilėraštyje valgo? O saulutė jau atkopdama budino svietą. Na ir?
Vartotojas (-a): Riva
Sukurta: 2006-11-23 23:35:56
ČIA LITERATŪRA, šuo prilyginamas žmogui ...viešpatėli tu mano,kaip kartais nustebina poetai....
O išlieka bet kas. viskas-nebūtina sakyti,nes AIŠKU. -VISKAS SUDEGA ARBA IŠLIEKA..
NIEKO NIEKUR NETRŪKSTA -SKAITYT REIKTŲ KELIOLIKA SYKIŲ POETINĮ KŪRINĮ,KAD SUVOKTUM,IŠJAUSTUM.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-11-23 21:24:11
Ir man patiko- nors negaliu sakyti, kaip Ambra, kad gyvas.
Jis pagal mano dvasinius parametrus ir pragyventą laiką --
Gal, sakau, sutarkim ir vienu metu ir kone vienu balsu prašykim "Viešpaties dar vieno užgimimo"
Vartotojas (-a): Ambra
Sukurta: 2006-11-23 21:14:40
gyvas ;)
labai patiko :)