Galulaukėj ištirpo ryto smalkių kvapas
Tarsi nebūtų dūmų ir ugnies
Tartum liūdnai į tolį nepakvies
Viena apdegusi pušis, šakų netekus

Apakęs šuo dar kauks tik vakar valgęs
O mažas vabalas ropos lyg niekur nieko
Meluosiu sau, kad visada išlieka
Kada lietum apsiprausia palaukės

Išbarstęs pelenus kaip simbolį buvimo
Ilgesiuos vakaro nerimstančios ramybės
Net laikas stos, kada lengvai beribis
Prašysiu Viešpaties dar vieno užgimimo