Artimi, bet svetimi

Sėdėjom dviese ir kalbėjom.
Jis man, aš – jam, bet negirdėjom.
Nors buvom lyg ir artimi,
Tačiau iš tikro svetimi.
– Lik sveikas! – pirmas jam tariau.
(„Koks idiotas!\" – pamaniau),
Bet vos prie durų pasukau,
Jo žvilgsnį – durklą pajutau...
Sodininkas

2006-11-21 21:51:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-11-27 18:05:33

patirtis ir yra patirtis...

Anonimas

Sukurta: 2006-11-27 00:21:10

tikrai taiklus. būna.

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-11-22 12:30:00

asmeniski isgyvenimai

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2006-11-22 04:23:54

Hm. Gerai, jeigu abu įžvalgūs,
Tuomet kito kalbėjimo ir sėdėjimo dviese tikriausiai nebūna
O kas, jeigu vienas -ne?
Būna ir taip, būna...
Tuomet vienas su durklu
Kitas su širdžia tam durklui.
Sėkmės, Sodininke.
Auginkite mintis ir te išauga knyga..