Sėdėjom dviese ir kalbėjom.
Jis man, aš – jam, bet negirdėjom.
Nors buvom lyg ir artimi,
Tačiau iš tikro svetimi.
– Lik sveikas! – pirmas jam tariau.
(„Koks idiotas!\" – pamaniau),
Bet vos prie durų pasukau,
Jo žvilgsnį – durklą pajutau...