Prisiminimų laikas. Vakaro tyloj prasmingoj
Štai aš – aksomine sesers vyriausios suknute,
Ir skuba filmo kadrai kiek apgeltę, bet nuoširdūs
Nuo pat pradžios – su lėlyte, hamake, ties egle...
Štai mes visi prie vaišių stalo apvalaus susėdę,
O tėtis su Petru – prie šachmatų lentos,
Ir balsas artimas mamos: Prašau, mieli sosiedai,
Pasiragaut tik vakar iškimštos dešros.
Ir medžiai dideli, nusvirę mūsų kieme,
Ten verkia mažas Romanas – nenori pralaimėt,
Prie lango Daivos auklė rymo visą dieną,
Juokingai šaukianti vaikus pietų ateit.
Prisiminimų metas. Man taip gomury apsalęs,
Matau mamos akis – mielai tyras, tyras...
Nusiprausiu savam praėjusių dienų upely
Ir mintys vėl sugrįžta į joms derančias vietas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-11-19 14:07:09
Suknute -kuo?-aksomine - viskas gerai, apgeltę truputį, o ne pageltę ( aptaškyti, o ne nutaškyti -pvz. )
Kas ten -nuo pat pradžių- taisyklngiau būtų, bet poezija čia juk.. maMOS?
Prieš kreipinį praleidau kablelį, nors...
rymo reiktų, nes rimo automatiškai kompas ištaisė
O apsalęs laikas gomuryje.
Visi turim artimus, prisiminimus ir mėgstam kartais pasiklausyti koncerto:)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-11-19 13:31:43
O! Nuostabiai šiltas, gražus, jautrus eilėraštis.. Ir turbūt kitaip negali būti, kai atsiminimuose brangiausi žmonės- motina, tėvas ir, ir, ir... kiti.
" Nusiprausiu savam praėjusių dienų upely
Ir mintys vėl sugrįžta..."
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-11-19 13:17:01
Jeigu moderatoriai galėtų susivaldyti ir nekilnoti darbo į kitą skyrių - būčiau dėkinga:)