Prisiminimų laikas. Vakaro tyloj prasmingoj
Štai aš – aksomine sesers vyriausios suknute,
Ir skuba filmo kadrai kiek apgeltę, bet nuoširdūs
Nuo pat pradžios – su lėlyte, hamake, ties egle...

Štai mes visi prie vaišių stalo apvalaus susėdę,
O tėtis su Petru – prie šachmatų lentos,
Ir balsas artimas mamos: Prašau, mieli sosiedai,
Pasiragaut tik vakar iškimštos dešros.

Ir medžiai dideli, nusvirę mūsų kieme,
Ten verkia mažas Romanas – nenori pralaimėt,
Prie lango Daivos auklė rymo visą dieną,
Juokingai šaukianti vaikus pietų ateit.

Prisiminimų metas. Man taip gomury apsalęs,
Matau mamos akis – mielai tyras, tyras...
Nusiprausiu savam praėjusių dienų upely
Ir mintys vėl sugrįžta į joms derančias vietas.