Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.Tai labai poetiškas Genijaus žvilgsnis iš slėnio į miglose skendinčius kalnus.
* * *
O kalnai miglose, apsupti debesų,
O baltoji dvasia tarp miražų šviesių -
Nusileido dangus virš visų prarajų
Ir virš skardžių visų , nudažytų krauju...
O tame danguje mūsų saulės ugnis
Ir žaibai, ir lietus, ir audrų pranašai -
Pasėdėkim ilgai, kol bedugnės užgis
Čia, kur kvepia sakai, kur banguoja gražiai
Ramios šakos pušų, apipintos miglų,
Lyg keliai mūs visų po dangum nebyliu -
Aš iš savo širdies juk priskinti galiu
Šiems kalnams miglose dar gražiausių gėlių,
O kalnai miglose, apsupti debesų,
O baltoji dvasia virš miražų šviesių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-11-19 11:22:07
...Ačiū, Pelėda, pušų romantikoje nuostabu...bet žvaigždės virš jų kažkas mistiškai žavingo,ypač ,jei susigundei nors kartą įbristi į jų ūkanas...dėkoju už atsiliepimą...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-11-19 04:52:37
Man eileraštis sutilo dvejuose žodžiuose - LABAI LYRIŠKAS. O piršdamas Jums ir Šklėrių pušelę vis dėlto pacituosiu:
Pasėdėkim ilgai, kol bedugnės užgis
Čia, kur kvepia sakai, kur banguoja gražiai
Ramios šakos pušų, apipintos miglų...