* * *
O kalnai miglose, apsupti debesų,
O baltoji dvasia tarp  miražų šviesių -
Nusileido dangus virš visų prarajų
Ir virš skardžių visų , nudažytų krauju...

O tame danguje mūsų saulės ugnis
Ir žaibai, ir lietus, ir audrų pranašai -
Pasėdėkim ilgai, kol bedugnės užgis
Čia, kur kvepia sakai, kur banguoja gražiai

Ramios šakos pušų, apipintos miglų,
Lyg keliai mūs visų po dangum  nebyliu -
Aš iš savo širdies juk  priskinti galiu
Šiems kalnams miglose dar gražiausių gėlių,

O  kalnai miglose, apsupti debesų,
O baltoji dvasia virš miražų šviesių...