Migla padengė mūsų bėdas svajone,
Delnus išmokė justi sielą esančią šalia,
Akis parodė saulę, kur toli toli...
Retas paukštis čia beužsuka.
Išskridau su jais, grįžau viena.
Likimas kartojasi tam pačiam rūke.
Paskutinis mūsų šokis buvo stebuklingas,
Mūsų pačių apšviestoje jūroje,
Kai tyliai skęsdami kilome į šviesą, aukštybėse.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-11-19 21:46:32
toks chaotiškas ir kiekvienas stulpelis vis kitoks, nesusijęs su kitu. pabaiga daug geresnė ir suprantamesnė.