nė vienos obels
tarp pilkų miesto monstrų
ar jau pražydo
atminties pievoj
vaikai margi drugeliai
rūgštynių laužai
ar esi tikra
kad visų vardus meni
paklausyk aido
atviras langas
bitės dūzgimas kvepia medum
nebenutyla
vai eičiau eičiau
į pavasarį žalią
basom kojelėm
kur anie draugai
su rūgštynių saujom
takai užžėlė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-05-19 09:13:35
Pagriebė už širdies...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-05-18 17:12:22
lyg senovinė rauda - subtili ir jautri...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2017-05-18 16:28:16
Tai gal neišvažiavai? Pagal eil. pavadinimą jaučiu. Labai džiaugčiausi, jei klystu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-05-18 13:41:20
Šviesūs pavasariški trieiliai, o dėl pavadinimo pritariu Nijolenai...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2017-05-18 11:11:48
Pavasaris sukelia ilgesį... ne tik praeitų dienų, bet ir tyrumo... Visi esame įkalinti savojoje atminties pievoje... Kiekvienas trieilis jautrus ir prasmingas, susilieja į lyrišką visumą. Ten kur vaizdo daugiau (nė vienos obels, atviras langas) yra ir haiku dvasios.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-05-18 08:02:55
Jei ne pavadinime įsirakštėjęs liūdesys, pavasaris pagautas pilna sauja...